Kitos sritys
Terapinis gydymas

Bruksizmas – kas tai?

balandžio 29d., 2021

Ko gero kiekvienas mūsų esame susidūrę patys arba turime savo aplinkoje žmones, kurie griežia dantimis. Šis varginantis negalavimas yra vadinamas bruksizmu. Paprastai tariant – tai yra pasikartojantis veiksmas, kurį sukelia stiprus žandikaulių suspaudimas ir beprasmiai kramtomieji judesiai. Žmogus, susiduriantis su šia problema, dažniausiai net nenutuokia, kad miegodamas jis nevalingai griežia dantimis. Šis, iš pažiūros nekaltas įprotis, išties yra labai rimtas signalas, verčiantis susirūpinti tiek emocine, tiek ir fizine – dantų sveikata.

Statistiniais duomenimis, naktį dantimis griežia iki 85% suaugusių žmonių, tačiau sąmoningai bruksizmą pripažįstą tik apie 5-20% žmonių. Šis negalavimas yra būdingas ir vaikams – dantimis griežia kone 15% mažamečių. Bruksizmas dažnai kamuoja jautresnius žmones arba pavieniais atvejais pasireiškia tiems, kurie išgyvena stresines situacijas. Vaikams bruksizmas dažniausiai pasireiškia tuomet, kai dygsta pirmieji dantukai arba apytiksliai apie 5-7 metus, kuomet dygsta nuolatiniai dantys. Įprastai, šio amžiaus vaikų bruksizmas praeina savaime. Sunerimti vertėtų, jei vaikas vis dar griežia dantimis vyresniame amžiuje.

Dantų griežimą sukelia netaisyklingas sąkandis ir kreivai išdygę dantys. Retais atvejais jis gali būti įgimtas. Tačiau dažniausiai pasitaikanti bruksizmo priežastis – neurozė. Intensyvų gyvenimo ritmą gyvenančiam šiuolaikiniam žmogui bruksizmas gali atsirasti suaktyvėjus tokiems psichologiniams faktoriams kaip nuolatinis savęs kontroliavimas bei miego sutrikimas. Anot odontologijos klinikos „Denticija” gydytojos odontologės Giedrės Uogintaitės-Račkauskienės, „bruksizmas yra pavojingas, nes dyla dantys, jie pasidaro jautrūs, skilinėja tiek dantys tiek plombos, su laiku žemėja apatinis veido trečdalis (t.y. keičiasi veido profilis), kamuoja galvos skausmai, atsiranda pleištiniai defektai ir daug kitų nepageidaujamų reiškinių. Bruksizmą gali paskatinti ne tik stresas, netaisyklingas sąkandis, nevisavertė mityba, vitaminų bei mineralų trūkumas, bet ir vartojami antidepresiniai vaistai bei žalingi įpročiai. Šios ligos prograsavimui didelės įtakos turi ir tokios žmogaus asmeninės savybės, kaip hiperaktyvumas ir didelis jautrumas, užslopintas pyktis bei agresija”.

Kaip rodo gydytojų odontologų, kurie specializuojasi estetinio dantų plombavimo bei nudilusių dantų atstatymo srityse patirtis, žmonės linkę nesureikšminti bruksizmo problemos ir kreipiasi į odontologus jau pavėluotai – dažnu atveju tenka atlikti dantų protezavimą, o kartais ir dantų rovimą. „Pastebėjus bruksizmo simptomus, būtina kreiptis į profesionalų dantų gydytoją, mat, įsisenėjus problemai, galima sulaukti itin nemalonių, o neretai ir negrįžtamų pasėkmių – dantenų recesijos, danties audinių praradimo, kaklelio defektų bei kaulo tirpimo. Taigi, jei jums pasireiškia dantų jautrumas šalčiui ir karščiui, dyla dantys, pastebimi restauracijų įtrūkimai, būtina susirūpinti savo dantų būkle” – ragina gydytoja odontologė G. Uogintaitė-Račkauskienė.

Tam, kad apsaugotumėte savo ar savo artimųjų, kenčiančių nuo bruksizmo, dantis, visų pirma patariama vengti streso bei kreiptis į odontologą. Anot gydytojos G. Uogintaitės-Račkauskienės, „prevencija yra laiku pastebėti problemą, o pajututus bruksizmo simptomus, dažniausiai rekomenduoju, kol dar ne per vėlu, nudilusius dantis atstatyti estetiškai-funkciškai – pasitelkiant plombas. Juk, ,,geriau tegul dyla plombos negu dantys’’. Taip pat, kaip profilaktinė priemonė yra rekomenduojamos specialios miegui skirtos bruksizmo kapos, kurios sutvirtina dantis ir paskirsto krūvį, tenkantį dantims griežimo proceso metu. Kartais nešioti apsauginę kapą reikia ir dieną, pavyzdžiui, jei pacientas intensyviai sportuoja. Naudojant fizinį krūvį, dažnai nevalingai yra stipriai sukandami dantys, o nuo to dyla dantys, gali skilinėti plombos. Taip pat rekomenduojama išmokti laikyti liežuvį prispaudus prie gomurio (dienos metu), koreguoti sąkandį, ieškoti psichologinių griežimo priežasčių”. Tik profesionalios dantų patikros metu galima nustatyti kiekvienam individualiam atvejui tinkamą gydymo būdą. Gydytojas odontologas įdės visas pastangas, atkūriant nudilusias danties vietas ir koreguojant sąkandį.

Jei jūs pabundate su skaudamu žandikauliu ar galvos skausmu – stebėkite savo dantų būklę – gali būti, kad jūs turite bruksizmą. O jei pastebėjote, kad jūsų artimas žmogus griežia dantimis, paskatinkite jį susirūpinti sveikata. Atminkite, bruksizmas yra pavojingas jūsų sveikatai, nes griežimo metu veikia nepavienius, bet visus dantis iš karto. Siekiant išsaugoti sveikus dantis, odontologai pataria stebėti savo organizmą ir, pajutus bruksizmo simptomus, nedelsti bei kreiptis į gydytoją.

Skaityti daugiau
Suskleisti