Kaip dažnai reikėtų lankytis pas odontologą?
Apie tai, kaip dažnai vaikas turėtų lankytis profilaktiniais tikslais, odontologas sprendžia individualiai: įvertinus esamą būklę, ėduonies riziką bei poreikį stebėti besiformuojantį sąkandį, gali būti rekomenduojami vizitai kas 3, 6 ar 12 mėnesių. Svarbu suprasti profilaktinių vizitų svarbą ir laikytis rekomendacijų, jie užtikrins, jog tam tikros būklės ar pažeidimai bus pastebėti laiku ir bus išvengta didesnių intervencijų. Faktas, kad Lietuvoje kas antras trimetis jau turi ėduonies pažeistų dantų, akivaizdžiai rodo – dėmesio profilaktikai skiriama per mažai.
Kaip vyksta pirmasis vaiko vizitas pas odontologą? Kam nuteikti vaiką – kas bus atliekama, ko tikėtis?
Idealiu atveju pirmas vizitas turėtų būti tada, kada dar nereikia jokio gydymo. Šio vizito metu susipažįstame su vaiku, aprodome kabinetą, jame esančius prietaisus: kur pučia vėjelis, kur bėga vanduo, kaip kilnojasi kėdė. Pasitaiko, kad vaikas jaučia daugiau nerimo nei susidomėjimo, tokiu atveju reikalingas antras ir galbūt net trečias vizitas, kol galime apžiūrėti burnos ertmę. Kartu su pacientu suskaičiuojame dantukus, su tėvais aptariame būklę. Patiems mažiausiems pacientams užtenka būtent tokių susipažinimo vizitų. Ir tai tikrai ne tuščias laiko švaistymas – tokių apsilankymų naudą aiškiai pajusite tada, kai prireiks gydymo. Tuomet vaikas labiau pasitikės savimi ir jau pažįstamu odontologu, eis pas jį nelydimas didelės baimės ir nerimo.
Kaip vaikui paaiškinti apie laukiančias procedūras jo neišgąsdinant?
Tinkamas vaiko nusiteikimas palengvins vizito eigą. Tėvams rekomenduojama informuoti vaiką apie būsimą apsilankymą ir galimas procedūras, atsakyti į klausimus, o jų smalsus mažylis tikrai užduos. Tai padaryti reikėtų iš anksto, nes vaikams reikia laiko apsiprasti su mintimi. Jei bus reikalingas gydymas, jokiu būdu negalima meluoti vaikui, jog ,,nieko nedarys“.
Pasakodami apie laukiantį vizitą venkite žodžių ,,grąžtas“, ,,adata“, ,,dūris“. Taip pat ir neigiamų emocijų ar kaltinimų (,,nevalei dantų, todėl dabar skauda“ ir pan.). Vaikas nori jaustis saugus, todėl tėvai turi išlikti ramūs ir patikinti, jog bus kartu, padrąsins, palaikys. Kai kuriais atvejais gelbsti ir teigiamos vyresnių sesių ar brolių patirtys arba kartu atsineštas žaislas ar savas dantų šepetėlis. Tai taip pat suteiks saugumo jausmą.
O jei vaikas nesileidžia apžiūrimas ir juo labiau gydyti dantukų? Kas tuomet?
Tokių atvejų pasitaiko ir visai mažų, ir vyresnių vaikų amžiaus grupėse. Jei vaikas jau jaučia skausmą, sutrikęs kramtymas ir miegas, neturime laiko pamažu pratintis prie gydymo ir taikyti tik profilaktiką. Tuomet kartu su tėvais aptariame galimybes gydyti taikant sedaciją arba bendrinę nejautrą. Pirmasis metodas gali būti taikomas, jei numatomas mažos apimties gydymas, jo metu prislopinama sąmonė, tad tikėtina, jog vaikas procedūros neatsimins. Esant daugybinių pažeidimų, taikoma bendrinė nejautra, jos metu pacientas giliai miega. Taikant šį anestezijos būdą galima kokybiškai sugydyti visus pažeistus dantis.
Kokias priemones privalu turėti namuose, kad būtų galima tinkamai pasirūpinti kasdiene vaikų burnos higiena?
Vos išdygus pirmam dantukui jau reikėtų turėti minkš- tą mažą dantų šepetėlį arba vieno danties šepetėlį. Taip pat reikės vaikiškos dantų pastos su fluorido junginiais (rekomenduojamas kiekis – 1000 ppm), ksilitoliu, hidroksiapatitu, argininku ir kitomis aktyviomis medžiagomis.
Kai išdygsta du dantukai greta vienas kito – jau metas atsirasti ir tarpdančių siūlui arba šepetėliui.
Kodėl svarbi burnos priežiūra vos prasikalus pirmam dantukui?
Burnos priežiūra turėtų prasidėti dar iki pasirodant pirmam dantukui. Švelnus dantenų masažas medžiagos skiaute ar specialiu silikoniniu ,,antpirščiu“ ne tik padės sumažinti dantų dygimo keliamą diskomfortą, bet ir pratins vaiką prie manipuliacijų burnoje. Išdygus pirmiesiems dantims vertėtų pasikonsultuoti su vaikų odontologu, jis rekomenduos individualias priežiūros priemones, papasakos apie mitybos svarbą saugantis ėduonies bei atsakys į visus kylančius klausimus. Vėliau bus reikalingi reguliarūs vizitai: bus stebima, kaip dygsta dantys, pagal poreikį koreguojamos profilaktinės priemonės bei, esant reikalui, gydomi pieniniai dantys.
Anksčiau pieninių dantų profilaktikai ir gydymui nebuvo skiriama dėmesio, nes vyravo nuomonė, jog šie dantys vis tiek iškris. Tačiau pieninių dantų ėduonis gali komplikuotis uždegimu, o jis vaikui ne tik sukels skausmą, kramtymo bei estetikos problemų, bet ir gali pažeisti nuolatinių dantų užuomazgas, daryti įtaką netaisyklingo sąkandžio formavimuisi. Modernios odontologijos laikais pieninių dantų profilaktikai ir gydymui (o jis tikrai ne visais atvejais turi būti invazinis) teikiamas prioritetas, nes mes norime ateityje sulaukti kartos, turinčios sveikus, ėduonies nepažeistus dantis. Reguliarūs vizitai pas specialistus, tikiu, padės tai pasiekti.
Ką daryti tėvams, kurių mažyliai, atrodytų,be priežasties nemėgsta dantų valymo procedūros, kaskart verkia, priešinasi?
Norėčiau pabrėžti, jog valymas švelniomis odontologo parinktomis priemonėmis vaiko nežaloja nei fiziškai, nei emociškai, todėl tėvai privalo neprarasti motyvacijos ir nuosekliai valyti dantis, kol galiausiai tai taps įpročiu ir padės išvengti ėduonies bei kitų burnos ligų ateityje. Ko tikėtis iš vizito pas odontologą ir kaip jam turėtų nusiteikti mažylis – išsiaiškinome. O tėveliams belieka palinkėti nepamiršti užregistruoti mažylį pas gydytoją ir apsilankymą pas odontologą paversti tradicija, o ne streso kupinu netikėtumu.