Iš kur atsiranda ortodontinės problemos
Dažnai manoma, kad dantų kreivumas ar netaisyklingas sąkandis – tiesiog genetika arba atsitiktinumas. Tačiau praktika rodo ką kita.
„Aplinkos veiksniai labai daug lemia: netaisyklinga liežuvio padėtis, kvėpavimas per burną, netaisyklingi vaikystės įpročiai, laikysena. Dėl to formuojasi siauras viršutinis žandikaulis, atsikišę priekiniai dantys, atviras sąkandis, netaisyklinga žandikaulių augimo kryptis. Vargina miego sutrikimai“, – aiškina gydytoja.
Šie ryšiai daugeliui žmonių tampa netikėta naujiena. Nors medikai apie juos kalba vis daugiau, pasak gydytojos, dar dažnai pasitaiko, kad pacientai tiesiog nusišypso ar net pasijuokia, kai išgirsta, jog jų sąkandis gali būti susijęs su kvėpavimo būdu ar raumenų veikla. Tačiau būtent šie veiksniai dažnai lemia, ar ortodontinis gydymas bus sėkmingas.
„Ne visada tokiems pacientams galime padėti, nes nesutvarkius neigiamų įpročių ir nesustiprinus veido bei kramtomųjų raumenų, ortodontinio gydymo rezultatas gali būti nestabilus, įvykti relapsas“, – sako O. Nagreckaitė.
Netikėti simptomai
Gydytoja pastebi, kad pacientai dažnai nenutuokia, jog dantų padėtis ir sąkandis gali turėti įtakos ne tik estetikai, bet ir bendrai sveikatai.
„Daugelis nesuvokia, kad netaisyklinga dantų padėtis ar sąkandis gali būti dantų dilimo, trupėjimo, net galvos ir veido skausmų priežastis. Žmonės nesusieja, kad jų laikysena, kaklo ar pečių juostos raumenų įtampa, net silpni nugaros raumenys gali prisidėti prie dantų griežimo ar skausmų veido srityje“, – sako gydytoja.
Pasak jos, dažnas pacientas nustemba, sužinojęs apie šiuos ryšius, o ypač apie tai, kad miego kokybė, nuovargis, dėmesio koncentracija ar net nuotaika gali būti susiję su sąkandžio problemomis.
Ortodontės praktika rodo, kad laiku nesprendžiamos problemos dažnai tampa ilgalaikėmis: „Depresija, hipertenzija ar nervų užspaudimas dėl pertemptų raumenų, dantų dilimas, restauracijų, plombų trupėjimas, lūžiai – visa tai galimi padariniai. Sąkandis blogėja, ypač dėl dantų dilimo ir sąkandžio aukščio sumažėjimo. Netekus daugiau dantų ir planuojant protezus bei implantus, vis tiek tenka tvarkyti sąkandį, nes be to kokybiškai atstatyti dantų funkcijos nepavyksta“, – įspėja gydytoja.
Ką žmonės sako po gydymo
Gydytojos praktika rodo, kad daugelis pacientų pradėję ortodontinį gydymą tikisi tik tiesesnės šypsenos, tačiau rezultatai dažnai nustebina net juos pačius.
„Retesni galvos skausmai, net su nustatyta migrena, retesni jos epizodai. Dingsta įtampa, skausmas veido srityje. Geresnis miegas, daugiau energijos, pagerėjusi nuotaika – pacientai dažnai patys sako, kad to nesitikėjo, nors atėjo tik dėl dantų tiesinimo“, – dalijasi patirtimi O. Nagreckaitė.
Pasak jos, šiuos pokyčius dar labiau sustiprina darbas su kineziterapeutais: savimasažai, pratimai, laikysenos korekcija. Tačiau esminis lūžis dažniausiai įvyksta suvokus, kad ortodontinis gydymas – tai ne tik grožis, bet ir sveikatos investicija.
Kodėl verta problemas spręsti dabar, o ne „kada nors“
Pasak gydytojos, su ortodontinėmis problemomis niekada nevėlu pradėti dirbti – net jei žmogui jau penkiasdešimt ar daugiau: „Per vėlu – kai burnoje likęs vienas dantis. Kol turime bent du, visada galime juos judinti ir siekti geresnės būklės“, – su šypsena sako O. Nagreckaitė.
Vis dėlto gydytoja pabrėžia, kad delsti nėra prasmės. Uždelstos problemos kaupiasi, tampa vis sudėtingesnės: ilgainiui dantys dėvisi, lūžta, dantų aukštis mažėja, sudėtingėja net protezavimo ar implantavimo galimybės.
„Kartais žmonės sako – kiek man beliko, kam čia reikia? Bet klausimas turėtų būti kitas: kaip nori nugyventi likusį gyvenimą – kokybiškai, galint normaliai kramtyti ir džiaugtis gera savijauta, ar kentėti dėl problemų, kurias galėjai išspręsti anksčiau?“ – įsitikinusi gydytoja.
Ortodontinis gydymas – tai ilgalaikė investicija, kuri padeda ne tik estetiškai atrodyti, bet ir užtikrina viso žandikaulio, sąkandžio ir net laikysenos sveikatą.
Jeigu pastebite bent kelis iš paminėtų simptomų, laukti neverta – kviečiame į konsultaciją „Denticijoje“.
