Ortodontiniame gydyme dažniausiai pasirenkama iš dviejų metodų: fiksuotos sistemos – breketų – ir nuimamų, skaidrių kapų. Abu metodai veikia panašiai: taiko kontroliuojamą spaudimą dantims ir palaipsniui koreguoja jų padėtį, tačiau jų taikymo principai skiriasi. Breketai veikia nuolat – kiekvienas dantis klijuojamas prie lanko, kuris palaipsniui juos perstumia. Kapos gaminamos individualiai ir keičiamos kas dvi savaites: kiekvienas naujas komplektas daro kryptingą spaudimą, taip žingsnis po žingsnio formuodamas taisyklingą dantų išsidėstymą.
„Visų kapų veikimo principai panašūs – jos spaudžia dantis planine kryptimi, bet skiriasi dizainu, gamybos technologija. „Denticija“ klinikose naudojame „Ordoline“, „Invisalign“, „Spark“ sistemas“, – sako A. Budnikienė.
Breketų atveju skirtumų tarp rūšių taip pat yra – jie svarbūs priimant sprendimus dėl gydymo eigos bei komforto.
„Metaliniai breketai – efektyviausi, ypač sudėtingais atvejais. Beligatūriniai greitina kai kurias korekcijas. O keramikiniai estetiški, bet mažiau patvarūs“, – aiškina A. Palesikienė.
Gydymo trukmė – ką lemia paciento motyvacija?
Tiek su kapomis, tiek su breketais dažniausiai gydoma 1,5–2 metus. Breketais procesas labiau prognozuojamas, nes sistema fiksuota, o gydant kapomis galimi plano koregavimai – jų prireikia, jei dantys juda lėčiau nei tikėtasi arba pacientas nesilaiko režimo.
„Gydymo kapomis viduryje planas dažnai koreguojamas – priklauso nuo to, kaip juda dantys ir kiek pacientas laikosi grafiko“, – sako A. Budnikienė.
Breketai taip pat reikalauja paciento bendradarbiavimo, tačiau jų efektyvumas mažiau priklauso nuo disciplinos. Todėl jie dažnai rekomenduojami jaunesniems pacientams arba tiems, kurie nenori ar negali nuolat sekti režimo.
„Vaikams gydymas breketais dažnai trunka trumpiau nei suaugusiesiems – dantys juda greičiau, o fiksuota sistema padeda išvengti nukrypimų nuo plano“, – pažymi A. Palesikienė.
Patogumas kasdienybėje
Kapos patogios, nes beveik nematomos, jų nešiojimas nesukelia skausmo, o valgant galima išsiimti. Tačiau būtent tai ir tampa iššūkiu – būtina jas dėvėti ne mažiau nei 20 val. per parą. Prieš valgant – išsiimti, po to – išsivalyti dantis ir tik tada vėl įsidėti.
„Kai kurie pacientai labai sąžiningai laikosi grafiko, bet yra ir tokių, kuriems sunku – priklauso nuo žmogaus ritmo, darbo pobūdžio. Būna, kad kapas netyčia pameta ar išmeta“, – sako A. Budnikienė.
Breketų išsiimti neįmanoma, todėl pacientui nereikia papildomų sprendimų. Tačiau pirmomis dienomis gali būti nemalonu – ypač po lankų aktyvavimo, bet daugeliui tai tik laikinas nepatogumas.
„Psichologinis diskomfortas šiais laikais retas. Breketai tapo įprasta, net madinga priemone. Didžiausias iššūkis – pirmoji savaitė po uždėjimo“, – teigia A. Palesikienė.
Priežiūra ir higienos iššūkiai
Kapas valyti paprasta – šepetėliu, su pasta ar specialiomis priemonėmis. Daugiau iššūkių su burnos higiena: prieš kiekvieną įsidėjimą reikia švarių dantų, tad tenka valytis dažnai, kas ne visada praktiška.
„Kapų priežiūra nėra sudėtinga – svarbiausia, kad jos būtų švarios, o pacientas nesudarytų sąlygų bakterijoms kauptis tarp kapų ir dantų“, – komentuoja A. Budnikienė.
Kita vertus, breketai apsunkina kasdienę dantų priežiūrą – jų konstrukcija „renka“ maisto likučius, tad be papildomų priemonių sunku išvalyti viską kruopščiai.
„Daugiausia apnašų randu prie krūminių dantų. Bloga higiena gali sukelti demineralizaciją, kariesą – retais atvejais dėl to net tenka nutraukti gydymą“, – įspėja A. Palesikienė.
Kainą lemiantys veiksniai
Kapų ar breketų gydymo kaina priklauso nuo pasirinktos sistemos, gydymo trukmės, sudėtingumo ir paciento atsakingumo. Kapų atveju išlaidas gali padidinti papildomi gydymo etapai ar pamestos kapos, o breketų – pasirinktas tipas ir vizitų dažnumas.
„Metaliniai ligatūriniai breketai – pigiausi ir patikimiausi. Beligatūriniai – brangesni, bet reikia mažiau vizitų, na o keramikiniai – estetiškiausi, bet trapesni“, – sako A. Palesikienė.
Galutinė gydymo kaina dažnai yra panaši, tačiau paskirstoma skirtingai: gydant kapomis, ji dažniau žinoma iš anksto, o breketų atveju kaina gali kisti priklausomai nuo vizitų skaičiaus ar papildomų procedūrų. Gydytojos pabrėžia – kiekvieno paciento situacija individuali, tad ir gydymo eiga bei investicijos gali gerokai skirtis.
Ribotumai ir mišrūs atvejai
Kapomis galima gydyti daugumą atvejų, bet kai reikia sudėtingesnių korekcijų – pvz., dantų rotacijų, vertikalių judesių – dažniau pasirenkami breketai: „Maži vainikai, gilus sąkandis ar netekti dantys – tai situacijos, kai gydymas kapomis komplikuojasi. Bet jei pacientas motyvuotas, sprendimų rasti galima“, – sako A. Budnikienė.
Vis dėlto, kai kuriais atvejais taikomi kombinuoti modeliai – dalis korekcijų atliekama breketais, vėliau tęsiama kapomis. Taip sujungiami abiejų sistemų privalumai.
„Kartais kombinuojame metodus – naudojame kapas visam lankui, bet tam tikriems dantims pritaikome dalinę breketų sistemą. Tai padeda išspręsti tai, ko kapos viena pačios padaryti negali“, – aiškina A. Palesikienė.
Kaip išsirinkti?
Prieš priimant sprendimą kokį būdą pasirinkti, verta atsakyti sau į kelis klausimus: ar galėsite kasdien nešioti kapas 20 valandų? Ar laikysitės higienos rutinos? Ar jūsų atvejis lengvas ar sudėtingas? Tačiau galutinį sprendimą vis tiek geriausia priimti kartu su gydytoju, kuris įvertins ne tik dantis, bet ir jūsų gyvenimo būdą, lūkesčius bei galimybes.
„Šiuolaikinės kapos kai kuriais atvejais net pranašesnės už breketus. Tačiau visada reikia tartis su gydytoju, kuris įvertins, kas efektyviau ir patogiau būtent jums. Geras ir efektyvus gydymas – tai paciento ir gydytojo partnerystė“, – apibendrina A. Budnikienė.
Norite pasitarti, koks gydymo būdas tinkamas jums? Kviečiame į konsultaciją su „Denticija“ gydytojais odontologais.
