Visuomenėje vis dar gajus mitas, kad periodontitas yra vyresnių žmonių problema, tačiau, kaip rodo statistika (remiantis lėtinio periodontito paplitimo Lietuvoje tyrimais), net 90% žmonių pasireiškia periodontito požymiai, o 45% vyresnių nei 35 metai žmonių serga lėtine periodontito forma. Šie bauginantys skaičiai kviečia susimąstyti apie mūsų kasdienybės įpročius ir tai, kokią vietą kasdieninėje mūsų ir mūsų šeimos higienos rutinoje užima burnos ertmės priežiūra.
Norėdami pabrėžti burnos higienos svarbą bei paanalizuoti konkretų atvejį, pristatome mūsų pacientę Gabrielę (vardas pakeistas). Ji kreipėsi į kliniką „Denticija” dėl diskomfortą keliančios, tačiau, kaip ji pati tuo metu manė, paprastos problemos – kraujuojančių dantenų. Gydyti šį atvejį ėmėsi profesionali mūsų klinikos higienistė Eglė Kiverytė. Anot jos, „pirminės apžiūros metu buvo akivaizdu, kad virš dantenų apnašų nėra ir pacientė dantis valo gerai, tačiau, išanalizavus situaciją išsamiau, tapo aišku, kad per daug metų po dantenomis prisikaupė kieti akmenys, kurių nesimato, tačiau būtent jie ir sukelia dantenų uždegimą ir kraujavimą.”
Gabrielei buvo atlikta burnos higienos procedūra ir giluminis akmenų valymas. Šio gydymo pasekoje, pacientei visiškai liovėsi kraujuoti dantenos. Gabrielės teigimu, dabar ji jaučiasi kur kas laimingesnė, nes iki apsilankymo pas dantų priežiūros specialistę, ji galvojo, kad dantenų kraujavimas yra normalu ir, kad jis vyksta tiesiog dėl jautresnių dantenų. „Labai keista išspjauti dantų pastą ir pamatyti baltą, o ne raudoną spalvą” – džiaugiasi pacientė. O higienistė E. Kiverytė atkreipia dėmesį į šį atvejį ir įspėja, kad periodontitas gali prasidėti net ir tinkamai namų sąlygomis prižiūrimiems dantims. Anot jos, dantenos kraujuoja dėl podanteninių akmenų, kurie nuvalomi tik atliekant profesionalią burnos higieną, todėl būtina reguliariai kreiptis į burnos priežiūros specialistus.
Paveiksliukas nr.1
Pirmoje nuotraukoje pavaizduotos sveikos dantenos, kai nėra dantų apnašų. Periodontologiniu zondu matuojama ar nėra kišenių. Įprastai periodontologinis zondas po dantenomis gali pasiekti iki 2-3mm gylį.
Norėdama problemą paaiškinti išsamiau, gydytoja higienistė E. Kiverytė pasitelkia vaizdinę medžiagą. Kadangi besikaupiančių podanteninių akmenų neįmanoma pamatyti be specialisto pagalbos, „šitą paveiksliuką rodau pacientams, kurie turi polinkį į periodontitą, nes jame labai aiškiai galima pamatyti ir suprasti, kaip kaupiasi apnašos ir tirpsta kaulas”, sako dantų priežiūros specialistė. Anot jos, pacientai dažnai galvoja, kad „parodontozė” yra paveldima ir, kadangi jų tėvams buvo ši problema, tai neišvengiamai palies ir juos, o rezultate – ir jiems, kaip jų tėvams, iškris dantys. Tai yra klaidinantis įsitikinimas. E. Kiverytė pabrėžia, kad „periodontitas išties yra paveldimas, tačiau paveldimas yra ne dantų netekimas, o polinkis kauptis dantų akmenims.” Todėl, tinkamai suderinta dantų priežiūra namų sąlygomis, reguliariai lankantis pas specialistus bei periodiškai atliekant burnos higienos procedūras, yra pagrindinis būdas užkirsti kelią dantų netekimui.
Paveiksliukas nr.2
Šioje nuotraukoje pavaizduota paburkusi dantena, dėl minkšto apnašo sukeltas lengvas dantenų uždegimas. Gerai išsivalius dantis su dantų siūlu ir šepetėliu uždegimas praeitų.
Paveiksliukas nr.3
Šioje nuotraukoje jau matome prasidėjusį periodontitą. Kai minkštas apnašas nenuvalomas, jis sukietėja (tai vadinama dantų akmenimis). Šios sukietėjusios apnašos kaupiasi po dantena ant šaknies ir sukelia didelį uždegimą kuris tirpdo kaulą.
Periodontitas yra itin klastinga liga, kurios progresavimo ilgą laiką nejaučiame (arba ignoruojame simptomus, kurie pradžioje būna gan paprasti – nemalonus jausmas burnoje, lengvai kraujuojančios dantenos, nemalonus kvapas, kt.). Dažniausiai, nesilaikant burnos higienos procedūrų, ši liga pasirodo tada, kuomet ji jau būna ženkliai pažengusi. Anot higienistės E. Kiverytės, „jei dantys nėra teisingai prižiūrimi, o minkšti dantų apnašai nėra tinkamai nuvalomi – jie sukietėja. Tai vadinama dantų akmenimis. Jei ir aptikus problemą, pacientas neskuba atlikti burnos higienos, arba yra nuvalomi tik paviršiuje esantys akmenys, tuomet jie kaupiasi gilyn, tokiu būdu dar labiau tirpdydami kaulą, o kaului nutirpus aplink visą dantį, dantis pradeda klibėti ir iškrenta. Viskas yra dėl podanteninių akmenų. Periodontito negalima išgydyti, jį galima tik sustabdyti.”
Paveiksliukas nr.4
Jei akmenys nuvalomi profesionalios burnos higienos metu, jie kaupiasi gilyn po dantena sukeldami dar stipresnį uždegimą ir toliau tirpdydami kaulą. Kaului nutirpus iš visų danties pusių dantis tampa paslankus ir iškrenta.
Gerai nuvalius mineralizuotą apnašą profesionalios burnos higienos metu, pasveikusios dantenos sugrįžta į pradinę padėtį „prilipdamos” prie danties. Dėl šios priežasties bakterijos nebeturi galimybės patekti po dantena, o praėjus uždegimui, yra tikimybė šiek tiek atstatyti nutirpusį kaulą. Anot burnos higienistės E. Kiverytės, „priklausomai nuo kaulo nutirpimo, dažnai kišenes galima stipriai sumažinti ir stabilizuoti. Tik reguliariai atliekant profesionaliąją burnos higieną, ji būna lengva ir neskausminga. Tik nuoseklios priežiūros pasekoje ant dantų ir po dantenomis nebesikaupia akmenys, tad dantų netekimo tikrai nereikia bijoti. Net jeigu ir turite polinkį į periodontitą, tinkamai prižiūrint burnos ertmę – kaulas netirps.”
Odontologijos klinikų „Denticija” specialistai kviečia nuolatos rūpintis savo ir savo artimųjų dantų būkle. Periodontito (kaip ir daugelio kitų dantų ligų) prevencijai būtina periodiškai atlikti profesionaliosios burnos higienos procedūras. Reguliariai atliekama burnos higiena yra neskausminga, o atliekant šią profilaktinę procedūrą, apnašų būna nedaug ir rizika susirgti dantų ligomis ženkliai sumažėja.