Pasak specialistės, žmonės dažniausiai kreipiasi dėl žandikaulio traškėjimo, sąnario diskomforto ar dantų dilimo. Tačiau kineziterapeutė pastebi, kad daug pacientų ilgai ieško pagalbos visai kitoje srityje, nes simptomai gali pasireikšti ausies skausmu, galvos maudimu, net ausų spengimu.
„Neretai pacientai lankosi pas LOR gydytoją, kuris neranda skausmo priežasties ir nesusieja skausmo ausyje su žandikauliu. Panašiai ir dėl galvos skausmo – jei jis jaučiamas ties smilkiniais, tai gali signalizuoti apie įtampą žandikaulyje“, – sako A. Gelūnė.
Kai kuriems pacientams žandikaulio funkcijos sutrikimas pasireiškia ne skausmu, o mechaniniais požymiais: išsižiojant žandikaulis pasisuka į šoną, sunku burną ilgai laikyti atvertą odontologo kėdėje, kramtant girdimas spragsėjimas.
„Jei negalite išbūti išsižioję valandą vizito metu arba patiriate diskomfortą sąnario srityje – tai ženklas, kad sistema neveikia taip, kaip turėtų“, – įspėja „Denticija“ kineziterapeutė.
Paslėpti signalai – kas sukelia SAŽS sutrikimus?
SAŽS sutrikimai dažniausiai atsiranda dėl kelių veiksnių derinio – gyvenimo būdo, įpročių ir biomechaninių pokyčių.
„Valgome vis daugiau minkšto, termiškai apdoroto maisto, mažiau kalbame. Žandikauliai ir raumenys, negaudami apkrovos, silpsta. Ypač vaikystėje – jei liežuvis nėra taisyklingoje padėtyje, nesivysto viršutinis gomurys, dantys netelpa, formuojasi netaisyklingas sąkandis“, – pasakoja A. Gelūnė.
Prie sutrikimų dažnai prisideda ir stresas – žmogus nesąmoningai laiko sukąstus dantis, įsitempę raumenys keičia veido kontūrą, sukelia jautrumą, galvos ir kaklo skausmus.
SAŽS disfunkciją taip pat gali sukelti traumos, operacijos, ortodontinis gydymas. Tačiau, anot specialistės, net tokiais atvejais visada svarbu įvertinti, kokie įpročiai ar įtampa prisidėjo prie problemos išsivystymo.
„Labai svarbu suprasti, kad SAŽS sutrikimai beveik niekada neturi vienos priežasties. Tai kompleksiška sistema, kurioje susikerta struktūriniai, funkciniai ir emociniai veiksniai“, – pabrėžia kineziterapeutė.
Kaip įvertinama būklė ir nuo ko prasideda gydymas?
Kai simptomai tampa nuolatiniai ar ima riboti kasdienę veiklą, verta kreiptis į specialistą, kuris įvertintų ne tik žandikaulio sąnarį, bet ir visą veido bei viršutinės kūno dalies funkcinę sistemą. Vienas iš jos gydymo būdų – SAŽS kineziterapija.
„Tai nėra vien darbas su skaudančiu tašku. Pirmo vizito metu vertinama bendra organizmo būklė – sąnario judesiai, amplitudės, liežuvio padėtis, kramtomieji raumenys, laikysena, asimetrijos, net paciento darbo vietos ergonomika“, – pasakoja A. Gelūnė.
Be klinikinės apžiūros taikomi konkretūs testai: raumenų testavimas, Meersseman testas, okliuzijos įvertinimas. Ši informacija padeda sudaryti tikslų, individualiai pritaikytą gydymo planą.
SAŽS kineziterapija – tai nuoseklus procesas, kuriame svarbiausias vaidmuo tenka ne technologijoms, o paciento sąmoningam dalyvavimui. Pritaikyti pratimai skirti ne tik raumenų atpalaidavimui, bet ir funkcinių įpročių korekcijai.
„Nenaudojame jokių ypatingų aparatų. Visa esmė – nuoseklus darbas, paremtas raumenų veiklos, kvėpavimo, liežuvio padėties ir kitų veiksnių korekcija. Rezultatai labai priklauso nuo to, kaip pacientas įsitraukia į procesą“, – pabrėžia specialistė. Kai kuriems pacientams pakanka vos kelių susitikimų, kitiems prireikia 6–8 ar daugiau vizitų.
Skirtingi atvejai – individualūs gydymo plano scenarijai
Nors daugelis SAŽS sutrikimų vystosi palaipsniui dėl ilgainiui susiformavusių įpročių ar gyvenimo būdo, pasitaiko ir staigių atvejų – po traumų ar chirurginių intervencijų. Tokiose situacijose taikomi tie patys gydymo principai, tačiau eiga, tempas ir tikslai kiek kitokie.
„Po traumų ir operacijų svarbu neuždelsti ir pradėti atstatyti judesį iš karto, kai tik leidžia chirurgas. Taip užkertamas kelias sąaugų susiformavimui, gerėja limfotaka, kraujotaka, trumpėja atsigavimo laikotarpis“, – aiškina A. Gelūnė.
Krūvis tokiu atveju didinamas palaipsniui, stebint paciento reakcijas ir neprovokuojant papildomų simptomų. Gydymas neretai pradedamas dar prieš planinę operaciją – tam, kad vėliau būtų lengviau atstatyti funkciją.
Kita dažna situacija – pacientai, kurie tuo pačiu metu gydomi ortodontiškai. Vien breketais ar dantų tiesinimo kapomis neįmanoma išspręsti problemos, jei raumenys ir liežuvis funkcionuoja netinkamai.
„Beveik visiems pacientams, nešiojantiems ortodontinius aparatus, kineziterapija yra indikuotina. Sąkandžio problemos jau rodo, kad mūsų sąnarys, veido raumenys, liežuvis veikia netaisyklingai“, – sako „Denticija“ kineziterapeutė.
Ortodontinis gydymas keičia ne tik dantų padėtį – jis keičia raumenų tonusą, jų padėtį, o kartais net žmogaus laikyseną. Todėl tik kompleksinis požiūris užtikrina, kad rezultatai bus ne tik estetiniai, bet ir užtikrins kokybišką funkciją.
Ką daryti, jei kineziterapija nepadeda?
Net ir nuosekliai taikoma SAŽS kineziterapija ne visada duoda greitą ar norimą rezultatą. Pasak specialistės, tam įtakos gali turėti gretutinės ligos, vartojami vaistai ar ribotas paciento įsitraukimas. Kai kuriais atvejais reikalingas kitų sričių specialistų įtraukimas.
„Kineziterapijos efektyvumą gali mažinti gretutinės ligos, vartojami vaistai, paciento neįsitraukimas į procesą. Tačiau visada rekomenduoju pradėti nuo neinvazyvių metodų, stengtis susiformuoti taisyklingus įpročius“, – sako A. Gelūnė.
Jei situacija sudėtingesnė, pacientas gali būti nukreipiamas pas psichologą ar psichiatrą streso valdymui, šeimos gydytoją – dėl galimo maistinių medžiagų trūkumo, retais atvejais – sprendžiama dėl kitų priemonių, pavyzdžiui, botulino injekcijų. Vis dėlto specialistė pabrėžia: net jei prireikia papildomų priemonių, darbas su raumenų funkcija ir įpročiais yra tai, kas sukuria ilgalaikį rezultatą.
Skaitydami tekstą atpažinote save? Kviečiame į veido ir žandikaulio kineziterapeuto konsultaciją pas klinikos kineziterapeutes Vilniuje ir Kaune.
