Pieninių dantukų protezavimas – būtinybė ne tik kramtymui, bet ir sveikatai ateityje
Vis dar gajus mitas, kad pieninių dantų problemų galima neskubėti spręsti – juk jie vis tiek iškris. Tačiau klinikos gydytoja vaikų odontologė Eglė Vitaitė pabrėžia, kad toks požiūris vėliau gali lemti sudėtingesnį gydymą. Jei specialistas rekomenduoja pieninį dantį protezuoti, procedūros atidėlioti nereikėtų. Tėvams nerimauti dėl išlaidų taip pat nebūtina – vaikų dantų protezavimą kompensuoja Valstybinė ligonių kasa.
Protezavimas svarbus ne tik dėl estetikos
Pieniniai dantys atlieka labai svarbias funkcijas. Jie padeda vaikui kramtyti, taisyklingai tarti garsus, palaiko vietą būsimiems nuolatiniams dantims ir prisideda prie normalaus žandikaulių augimo. „Todėl odontologijoje protezavimo tikslas nėra vien estetika. Svarbiausia yra atkurti normalią kramtymo funkciją“, – sako E. Vitaitė.
Pasak gydytojos vaikų odontologės, jeigu pieninį dantį tenka pašalinti iki jam natūraliai iškrentant, šalia esantys dantys gali pasislinkti į atsiradusią erdvę. Taip atsitikus, vėliau nuolatiniam dančiui nepakanka vietos išdygti ir tada prireikia sudėtingesnio ortodontinio gydymo.
„Taip pat nereikėtų ignoruoti traumos net ir tada, kai dantis atrodo nepažeistas. Kartais po smūgio pokyčiai išryškėja tik po tam tikro laiko, todėl verta kuo greičiau apsilankyti pas specialistą apžiūrai“, – pasakoja specialistė.
Tėveliai neturėtų delsti ir atsiradus tokiems iš pirmo žvilgsnio nedideliems pokyčiams kaip baltos, gelsvos ar rusvos dėmės, matyti skylutė, dantis trupa arba tapo jautrus valgant. Pasak gydytojos, papildomas gresiančių problemų signalas gali būti ir pradėjęs strigti ar plyšinėti tarpdančių valymo siūlas.
Skausmas, patinimas ar pūlinukas gali rodyti jau pažengusį pažeidimą ir infekciją. Tokiu atveju pagalbos reikia kreiptis nedelsiant.

Gydymas skiriasi nuo suaugusiųjų
„Vaikų dantys yra mažesni, jų emalis plonesnis, todėl pažeidimai progresuoja daug greičiau nei suaugusiesiems. Kuo anksčiau problema nustatoma, tuo paprastesnį ir mažiau invazyvų gydymą galime taikyti“, – pabrėžia E. Vitaitė.
Mažylio gydymas prasideda nuo išsamios apžiūros, prireikus atliekami rentgeno tyrimai. Įvertinusi vaiko amžių, dantų būklę ir pažeidimo dydį, gydytoja su tėvais aptaria galimybes ir sudaro planą. Jeigu vaikas labai mažas arba jam sunku bendradarbiauti, individualiai gali būti svarstoma sedacija ar bendroji nejautra.
„Gydytojui svarbu galvoti ne tik apie šiandienos situaciją, bet ir apie tai, kaip gydymas paveiks augančius žandikaulius, besiformuojantį sąkandį ir būsimų nuolatinių dantų dygimą“, – teigia medikė.
Todėl vaikams dažniausiai pasirenkami sprendimai, kurie leidžia išsaugoti funkciją ir prisitaiko prie augančios burnos ertmės.
Pieniniams dantims protezuoti dažniausiai naudojami standartizuoti vainikėliai, kurių pritaikymas yra greitas ir efektyvus. Tai leidžia sutrumpinti gydymo laiką ir sumažinti vizitų skaičių, o tai ypač svarbu mažiesiems pacientams. Kai svarbi danties išvaizda ir leidžia klinikinė situacija, gali būti pasirenkami cirkonio vainikėliai.
„Jeigu dantis pašalinamas anksčiau laiko, gali būti gaminami aparatai, kurie padeda išsaugoti vietą nuolatiniam dančiui. Kiekvienas atvejis vertinamas individualiai, todėl gydymo planas visuomet pritaikomas konkrečiam vaikui“, – aiškina E. Vitaitė.
Ji nepataria kliautis lūkesčiu, kad pieniniai dantys natūraliai iškris ir problema išnyks savaime. „Atidėliojimas gydymą keleriems metams gali sutrikdyti kramtymą, pasislinkti dantys, burnoje atsirasti vietos stoka nuolatiniams dantims. Kai kuriais atvejais iš pradžių dar išsaugotiną dantį vėliau jau tenka pašalinti“, – perspėja gydytoja odontologė.
Dantų priežiūra prasideda dar kūdikystėje
Patikima didesnių bėdų prevencija – reguliarūs vizitai pas odontologą. Apsilankyti su mažyliu odontologijos klinikoje rekomenduojama išdygus pirmajam dantukui arba iki pirmojo gimtadienio. Vėliau profilaktinės apžiūros dažniausiai planuojamos kas šešis mėnesius. Jeigu ėduonies rizika didelė, anksčiau jau buvo daug pažeistų dantų ar yra kitų sveikatos sutrikimų, apsilankyti tenka dažniau. Vizitų dažnumą gydytojas nustato individualiai.
Profilaktinių apsilankymų odontologijos klinikoje metu pagal vaiko amžių ir poreikius parenkamos profilaktikos priemonės: profesionali burnos higiena, dantų padengimas fluoridų laku.
Prireikus atliekamos kandimo rentgenogramos, kurios leidžia laiku diagnozuoti tarpdančių ėduonį. Šių tyrimų poreikį ir dažnumą gydytojas nustato individualiai, atsižvelgdamas į vaiko dantų būklę ir ėduonies riziką.
Svarbi ir kasdienė priežiūra namuose: dantis reikia valyti du kartus per dieną pasta su fluoridais, o iki 10 metų amžiaus tai turi padėti daryti tėvai. Pastos kiekį ir fluoridų koncentraciją svarbu parinkti pagal vaiko amžių bei odontologo rekomendacijas.
Protezavimą kompensuoja ligonių kasa
Jei atžalai prireikia dantų protezavimo, dažnas tėvų klausimas – kiek tai kainuos? „Daugelis tėvų nustemba sužinoję, kad vaikams iki 18 metų tam tikrais atvejais gali būti kompensuojamas tiek pieninių, tiek nuolatinių dantų protezavimas“, – pastebi E. Vitaitė.
Valstybinė ligonių kasa nurodo, kad vaikams, kurių kramtymo sistema dar vystosi, už nustatytus laikinuosius protezus arba standartinius apsauginius metalinius vainikėlius kompensuojama iki 342,13 euro. Kai kramtymo sistema iš esmės susiformavusi ir reikalingi ilgalaikių konstrukcinių medžiagų protezai, kompensuojama iki 2 062,70 euro. Pastaruoju atveju sprendimą priima gydytojų konsiliumas.
Pirmiausia reikia kreiptis į odontologą įstaigoje, prie kurios vaikas prisirašęs ir kuri turi sutartį su ligonių kasa. Gydytojas įvertins dantų būklę ir nustatys, ar vaikui priklauso kompensuojamas protezavimas. Patvirtinus šią teisę, galima registruotis konsultacijai „Denticija“ klinikose.