Nuo galvos skausmo iki tirpstančio kaulo – kokias pasekmes gali sukelti vos vienas prarastas dantis
Ar vieno danties netekimas – tik kosmetinis trūkumas? Specialistai įspėja, kad delsimas atkurti prarastą dantį gali sukelti rimtų problemų: ima nykti kaulas, kinta sąkandis, o ilgainiui gali atsirasti ir didesnių sveikatos sutrikimų. Kuo anksčiau imamasi veiksmų, tuo didesnė tikimybė išvengti sudėtingų procedūrų, tokių kaip kaulo priauginimas ar ortodontinis gydymas.
Klinikos veido ir žandikaulių chirurgas doc. med. dr. Linas Zaleckas pabrėžia, kad netekus net ir vieno danties burnoje gali prasidėti negrįžtama grandininė reakcija.
„Dantis, kad ir kaip tai skambėtų, yra žmogaus organas. Kiekvienas organas atlieka savo funkciją. Tiek pieniniai, tiek nuolatiniai dantys turi aiškią paskirtį. Vieninteliai, kurie šiais laikais neturi svarbios funkcijos ir dažnai būna nebereikalingi – tai protiniai dantys. Visi kiti nuolatiniai dantys privalo būti burnoje, o jų netekus – būtina juos atkurti“, – teigia doc. med. dr. L. Zaleckas.
Kodėl kaulas ima nykti?
Iš pradžių danties praradimas gali atrodyti tik estetinė problema, tačiau ilgainiui kinta aplinkinių minkštųjų audinių bei kaulo būklė, pradeda ryškėti funkciniai sutrikimai. Didžiajai daliai pacientų laikui bėgant sumažėja žandikaulio kaulo tūris buvusio danties srityje.
„Kaulas, kaip ir bet kuris kitas organas ar struktūra, turi gauti tam tikrą funkcinę apkrovą. Pacientams aiškinu: jei žmogus dėl kokių nors priežasčių negalėtų pakilti iš lovos pusę metų, atsikėlęs iš karto negalėtų tvirtai vaikščioti – prireiks laiko, kol žmogus sustiprės ir dėl neveiklumo atrofavęsi raumenys atsistatys.
Lygiai taip pat yra su kaulu. Dantis „duoda“ žandikauliui funkcinę apkrovą ir taip palaiko reikiamą kaulo tūrį. Netekus danties, jo aplinkoje buvęs kaulas palaipsniui pradeda nykti, tirpti“, – paaiškina „Denticija“ chirurgas.
Pasak gydytojo, šis procesas yra individualus. Vienas pacientas žymaus kaulo praradimo gali nejausti ir 5–6 metus, tačiau daugumai atrofija prasideda žymiai anksčiau. Jei vėliau nusprendžiama dantį atkurti, dažnai tenka susidurti su papildoma kaulo atstatymo problema. Priklausomai nuo kaulo trūkumo dydžio, kaulas gali būti atstatomas arba kartu su implanto įsriegimu, arba, jei trūkumas didelis, tai būna atliekama iki implantacijos ir tik po 3–5 mėn. ar net ir vėliau, jau pilnai sugijus naujai formuojamam kaului, atliekama implantacija.
Kai kuriais atvejais negrįžtami pokyčiai prasideda vos per kelis mėnesius. Jie gali būti lemiami – tuomet prireiks gerokai didesnių finansinių bei laiko sąnaudų, o pats gydymas taps komplikuotesnis. Todėl dar prieš planuojant šalinti dantį vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju ir aptarti danties atkūrimo galimybes. Ypač tai svarbu, jei numatoma šalinti priekinius dantis.
Pasekmės – nuo pasislinkusių dantų iki galvos skausmų
Uždelstas gydymas pažeidžia ne tik žandikaulio kaulą. Laikui bėgant gretimi dantys pradeda slinkti į tuščią tarpą. Šis reiškinys itin dažnas krūminių dantų srityje.
„Pavyzdžiui, pašalinus šeštąjį dantį, septintasis ir aštuntasis per kelerius metus pasislenka, tarsi pavirsta į priekį. Kai pacientas galiausiai nusprendžia susitvarkyti dantis, susiduriame su situacija, kai be papildomo ortodontinio gydymo – pasvirusių dantų sugrąžinimo į vietą – tiesiog neįmanoma atkurti visaverčio danties vainiko, nes jam paprasčiausiai trūksta vietos“, – sako „Denticija“ veido ir žandikaulių chirurgas.
Dėl sąkandžio pokyčių gali atsirasti net simptomų, iš pirmo žvilgsnio nesusijusių su burnos ertme – žmogų ima varginti galvos skausmai, kramtomųjų raumenų įtampa ar žandikaulio sąnario traškėjimas.
„Organizmas sutvarkytas taip, kad miego metu žandikauliai būna arti vienas kito. Jei viršutinis dantis nebeturi atramos apačioje, jis po milimetrą ar jo dalį per metus leidžiasi žemyn. Bandant sukąsti ties nesančiais dantimis, atsiranda raumenų įtampa, kuri ilgainiui sukelia galvos ar sąnario skausmus. Stabilizavus sąkandį ir atkūrus dantis, ši įtampa sumažėja, o nemalonūs simptomai daugeliui pacientų išnyksta“, – pastebi specialistas.
Implantas ar nuosavas dantis?
Nors implantacija šiandien yra vienas efektyviausių prarastų dantų atkūrimo būdų, gydytojas pabrėžia: efektyviausias variantas visada išlieka nuosavo danties išsaugojimas.
„Jei tik įmanoma dantį gydyti – būtina jį gydyti, nes joks implantas neatstos nuosavo danties. Sveikas dantis turi nuosavą kraujotaką, nervus ir proprioceptinį pojūtį – per raiščius jis jaučia kandimo jėgą. Netekus dantų, šią jėgą reguliuoti tampa sunkiau. Kita vertus, suaugusiems pacientams geresnio analogo už implantą kol kas neturime. Implantas, kaip ir nuosavas dantis, suteikia kaului funkcinę apkrovą kramtymo metu ir neleidžia jam nykti“, – teigia doc. med. dr. L. Zaleckas.
Kada galima implantuoti iš karto?
Šiuolaikinė medicina leidžia taikyti greitus sprendimus. Jei aplinkinių audinių būklė gera ir kaulo pakanka, implantą galima įsriegti iškart po danties pašalinimo – to paties vizito metu. Tam reikia detalaus planavimo dar iki danties pašalinimo, neretai ir 3D kompiuterinės tomografijos atlikimo ir įvertinimo.
„Vieno vizito metu galima ne tik įsriegti implantą, bet ir uždėti laikiną vainikėlį. Tai leidžia pacientui iškart grįžti į visavertį socialinį gyvenimą. Jei dėl uždegimų ar audinių būklės to padaryti neįmanoma, gaminamos specialios laikinos kapos su danties imitacija. Tačiau kuo ilgiau delsiama, tuo labiau mažėja galimybė atlikti paprastą procedūrą. Reikia prisiminti, kad implantas yra tik atrama – jei kiti dantys užėmė trūkstamo danties vietą, o viršutiniai nusileido keliais milimetrais, be parengiamojo gydymo kokybiško danties atstatymo atlikti neįmanoma“, – akcentuoja „Denticija“ chirurgas.
Implantacijai planuoti – individualūs 3D chirurginiai gidai
Planuojant implantaciją, kai kuriais atvejais pasitelkiami individualiai pacientui pagaminti 3D chirurginiai gidai. Remiantis kompiuterinės tomografijos ir skaitmeninio burnos skenavimo duomenimis, iš anksto kompiuteryje specialių programų pagalba suplanuojama tiksli implanto vieta, kryptis bei gylis, atsižvelgiant į kaulo kiekį, greta esančius dantis, svarbias anatomines struktūras ir būsimą danties vainikėlį.
Pagal sudarytą virtualų planą pagamintas chirurginis gidas procedūros metu padeda gydytojui tiksliai perkelti suplanuotą implanto poziciją į paciento burną. Ar šis metodas reikalingas konkrečiu atveju, gydytojas įvertina individualiai.
Svarbu informuoti apie sveikatos būklę ir vaistus
Prieš implantacijos ar danties šalinimo procedūrą itin svarbu gydytojui atskleisti visą informaciją apie savo sveikatos būklę, buvusias alergines reakcijas bei vartojamus vaistus. Pavyzdžiui, sergant osteoporoze ir vartojant tam tikrus medikamentus, gijimo procesas gali tapti sunkiai prognozuojamas. Svarbu ir kitų vaistų, ypač kraują skystinančių, vartojimas.
„Pacientams, sergantiems osteoporoze ar esant išplitusiems piktybiniams procesams, dažnai skiriami antirezorbciniai vaistai, kurie sustabdo kaulo irimą, tačiau kartu jį tarsi „užbetonuoja“ – sustabdo ir natūralų atsinaujinimą. Apie šių vaistų vartojimą būtina pranešti prieš bet kokį danties šalinimą ar kitą chirurginę intervenciją. Esame susidūrę su atvejais, kai po paprasto danties šalinimo vystosi žandikaulio nekrozė ir pacientas netenka nemažos žandikaulio dalies, o ir pats žandikaulio osteonekrozės gydymas yra sunkus ir trunka ilgai, o implantacija būna dažniausiai nebegalima“, – įspėja specialistas.
Profilaktika – geriausias sprendimas
Gydytojas ragina pacientus neatidėlioti vizito pas specialistą ir vadovautis paprasta taisykle – užbėgti problemoms už akių.
„Jei planuojamas danties šalinimas, jau prieš procedūrą reikia išsiaiškinti, kada ir kaip jis bus atkurtas. Jei dantis jau pašalintas – kreipkitės pas gydytoją kaip įmanoma greičiau. Nebūtina to padaryti per dvi dienas ar savaites, tačiau ir neatidėliokite pusmečiui ar metams. Nėra nieko pastovesnio už būseną „laikinai“.
Kuo greičiau kreipsitės, tuo didesnė galimybė išvengti sudėtingų komplikacijų. Kaip ir visoje medicinoje, čia svarbiausia – profilaktika ir savalaikis prarasto organo atkūrimas“, – reziumuoja veido ir žandikaulių chirurgas doc. med. dr. L. Zaleckas.