Apie dantų implantaciją, Apie dantų protezavimą

Pacientės istorija: ilgai slėpta šypsena nušvito po poros vizitų

55 metų pacientės Viktorijos atvejis rodo, kad šiuolaikinė odontologija gali vos per parą dovanoti dešimtmečiais svajotą šypseną ir sugrąžinti pasitikėjimą savimi. Dėl prastos viršutinio žandikaulio dantų būklės moteriai darėsi vis sunkiau normaliai kramtyti, dalis dantų buvo skausmingi ir paslankūs. Dabar ji vėl gali mėgautis pilnaverčiu gyvenimu.

Ilgai vengė odontologų

Prieš maždaug du dešimtmečius Viktorijai dėl patirtos traumos teko pašalinti dalį viršutinių dantų. „Galbūt tada man buvo taikytas netinkamas gydymas. Gražios šypsenos neturėjau, o ilgainiui burnos situacija vis blogėjo. Per šventes net lūpų nesidažydavau – kai šypsena nebuvo tokia, kokios norėjau, stengiausi, kad jos išvis niekas nematytų“, – prisipažino ji.

Maža to, blogėjo ir likusių savų dantų būklė – jie gedo, formavosi dantenų uždegimai, todėl moteris ėmė vengti dar ir vaišių svečiuose. Visgi vizitą pas odontologus ji ilgai atidėliojo. „Man teko vienai auginti vaikus, rūpintis giminaičiais, todėl atrodė, kad laiko ir lėšų dantų tvarkymui skirti negaliu. Bet galiausiai jau užaugę vaikai pradėjo sakyti: mama, tau metas pasirūpinti ir savimi“, – pasakojo Viktorija.

Paskatinta šeimos narių, bet nebūdama patenkinta gydymu praeityje ji ilgai rinkosi odontologijos kliniką. Galiausiai atvyko į „Denticiją“. „Pamenu ten atėjusi visa drebėjau iš jaudulio ir baimės – ar nebus skausminga, ar nenusivilsiu gydymo rezultatu. Bet gydytoja Ugnė Letkauskienė nuo pirmo susitikimo apgaubė rūpesčiu, nuramino, bendravo šiltai, tarsi su savu žmogumi. Ir chirurgas Aleksandras Gordevičius viską paaiškino tiksliai, konkrečiai. Jaučiausi tarp savų žmonių, todėl atsirado pasitikėjimas, kad viskas bus gerai“, – kalbėjo pacientė.

Pacientės šypsena prieš gydymą.

Kai išsaugoti dantų nebegalima

Pasak gydytojos odontologės Ugnės Letkauskienės, tokiose situacijose kaip Viktorijos daugelis pacientų ateina sukaupęs daug ankstesnių patirčių – skausmo, nusivylimų, baimės. Todėl sprendimas ryžtis didesnės apimties gydymui būna emociškai sudėtingas. „Pacientė labai jaudinosi, turėjo daug klausimų, ar viskas pavyks, ar galės normaliai kalbėti, šypsotis, valgyti“, – pasakojo gydytoja.

Burnos chirurgas Aleksandras Gordevičius pastebi, kad kiekvieno paciento situacija skiriasi. Vieniems žmonėms anatominės sąlygos leidžia planuoti greitesnį gydymą, kitiems reikia kelių etapų, papildomų procedūrų ar kaulo atkūrimo. „Žmogus nusiramina, kai aiškiai žino, kokia jo situacija, kokie dantys nebegali būti išsaugoti, kodėl jų negalima palikti ir kokių etapų reikės toliau. Tokia konsultacija leidžia pasiruošti ne tik mediciniškai, bet ir emociškai“, – teigė chirurgas.

Pasak jo, negalima pažadėti vienodo sprendimo visiems. Vieno paciento kaulas gali būti tvirtas ir pakankamo tūrio, kito – susilpnėjęs, pakitęs dėl ilgalaikių uždegimų. „Kartais pašalinus dantis paaiškėja, kad kai kuriose vietose kaulo likę labai nedaug. Todėl pirmiausia turime suprasti realią klinikinę situaciją, o tik tada kalbėti apie galimybes“, – aiškina A. Gordevičius.

Viktorijos atveju atliktas kompiuterinės tomografijos tyrimas parodė, kad kaulo tūrio pakanka keturiems implantams. Tai leido planuoti viršutinio dantų lanko atkūrimą fiksuota laikina restauracija.

Implantacijai reikia išsamaus plano

Pasak A. Gordevičiaus, implantų įsriegimas yra tik dalis viso gydymo. Ne mažiau svarbu, kur ir kokiu kampu implantai bus įsriegti, nes nuo to priklauso būsimos restauracijos stabilumas, estetika, higiena ir kramtymo funkcija.

„Gydome ne tam, kad tiesiog įsriegtume implantus. Jų padėtis turi būti suplanuota galvojant apie būsimą protezą. Būtina, kad jis būtų stabilus, patogus, estetiškas ir lengvai prižiūrimas. Todėl implantacija ir protezavimas yra vienas bendras procesas, kuriame reikia daug planavimo ir tikslumo“, – pabrėžė chirurgas.

Būtent tai ir buvo atlikta Viktorijai. Dar iki dantų pašalinimo skaitmeninis skenavimas leido užfiksuoti esamą sąkandį, dantų padėtį, jų aukštį ir santykį su apatiniu žandikauliu. Ši informacija gydytojams tapo svarbiu orientyru planuojant būsimą laikiną protezą. „Viktorija dar turėjo savo dantis, todėl galėjome iškart užfiksuoti sąkandžio aukštį, viršutinio ir apatinio žandikaulių santykį, dantų padėtį, estetiką, kalbai svarbius dalykus. Kitais atvejais, kai savų dantų jau nelikę, irgi tai padarome, tik tada procesas užtrunka šiek tiek ilgiau“, – pasakojo U. Letkauskienė.

Laikina restauracija per parą

Operacijos metu Viktorijai buvo pašalinti neišsaugomi dantys ir šaknys, įsriegti keturi implantai. Po procedūros atliktas dar vienas skenavimas, kuriuo tiksliai užfiksuota implantų padėtis.

Šie duomenys buvo sugretinti su informacija, surinkta prieš operaciją. Laboratorija pagal ją pagamino laikiną fiksuotą protezą, kuris pacientei pritvirtintas jau kitą dieną.

„Grįžusi namo po antrojo vizito klinikoje verkiau iš džiaugsmo. Dabar iš naujo mokausi šypsotis, ko negalėjau daryti dešimtmečius“ – savo pirmuosius įspūdžius po procedūrų atskleidė pacientė.

Pacientės šypsena su laikinu fiksuotu protezu.

Kaip aiškino U. Letkauskienė, laikina restauracija nėra tik estetinė priemonė. Ji leidžia pacientui normaliai kalbėti, šypsotis, kramtyti, grįžti į darbą ir įprastą socialinį gyvenimą. „Laikinas fiksuotas protezas taip pat padeda formuotis minkštiesiems audiniams ir leidžia mums įvertinti estetinį bei funkcinį rezultatą prieš gaminant galutinį protezą. “, – sakė medikė. 

Ji akcentavo, kad kol gyja audiniai ir stabilizuojasi situacija, klinikos „Denticija“ gydytojai periodiškai stebi pacientų būklę, vertina sąkandį, estetiką, minkštųjų audinių pokyčius.

Jei turite panašių ar kitokių bėdų susijusių su šypsena ir burnos sveikata, klinika „Denticija“ medikai drąsina kartu ieškoti sprendimų ir registruotis konsultacijai Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje telefonu  +370 660 07770 arba internetu: https://denticija.lt/registracija/